Kinotekos salė

Dažnas vilnietis yra bent kartą lankęsis „Lietuvos kino“ didžiojoje salėje arba mažesnėje Ozo kino salėje. Bet tik nedaugelis žino apie trečiąją – anuomet uždarą kino „prokato“ kinotekos salę, kurioje ilgus dešimtmečius sukosi visos Lietuvos kino teatruose rodyti filmai. Būtent iš šios salės nuo pat 1965-ųjų jie būdavo paleidžiami į savo kelionę po šalies kino teatrų ekranus.

Nuo 2024 metų ši kino salė yra atvira visiems žiūrovams. Čia rodomi nekomerciniai, autoriniai, eksperimentiniai bei „nerepertuariniai“ filmai ir kino klasikos darbai. Ji – ir seniausia nemodernizuota kino salė, veikianti Lietuvoje, ypatinga kamerinė kino erdvė, talpinanti iki 35 žiūrovų.

Salėje išsaugotas nepakeistas senasis kino teatrų įrengimas, anuomet naudoti mediniai sienų garso rezonatoriai bei virvinės lubos, dirba 7-ojo dešimtmečio kino projekcinė aparatūra, įrengta pačioje salės erdvėje, veikia originali garso kolonėlių sistema, naudojamas paprastų ir plačiaekranių filmų rodymui skirtas ekranas. Taip pat ši kino salė turi vietą taperiui groti nebyliojo kino seansų metu.

Pagrindinė Kinotekos salės veiklos kryptis yra filmų rodymas iš kino juostų, skatinant ir plečiant kino turinio naudojimą bei prieinamumą žiūrovams originaliose jo formose. Salėje rengiamo nuolatinio repertuaro programą šiuo metu sudaro dvi dalys – kassavaitiniai kino klasikos seansai 35 mm formato kino juostose ir kartą per mėnesį vykstantys 16 mm kino vakarai. Taip pat čia yra rengiami susitikimai su autoriais, filmų aptarimai, organizuojami juostinio kino mokymai.

Kinotekos salės repertuaras: skaitykite čia

Ozo kino salė

Nedidelė (iki 40 vietų), tačiau plačiai žinoma Ozo kino salė yra unikali vieta Vilniaus kino teatrų žemėlapyje. Ši salė, kadaise veikusi kaip kino „prokato“ subtitrų techninės kontrolės salė, žiūrovams duris atvėrė nuo 2005 metų, kuomet buvo uždaryta didžioji kino teatro salė.

Žiūrovai iš karto pamėgo Ozo kino salę dėl jaukios erdvės ir filmų repertuaro, kurio rodymas čia buvo neatsiejamas nuo daugiau kaip 50 metų „Lietuvos kine“ dirbusio kino mylėtojo Valdemaro Isodos vardo. Iš pradžių didžiojoje kino salėje, o vėliau ir Ozo kino salėje jo rengiamas repertuaras bei filmų aptarimai išaugino ištisas ištikimų žiūrovų kartas.

Šioje salėje surengtas ir ne vienas specializuotas kino renginys, susitikimai su autoriais, mokomosios peržiūros studentams bei moksleiviams. Nuo 2020 iki 2023 metų Ozo kino salėje rengti tik užsakomieji kino seansai.

Šiuo metu į Ozo kino salę yra rengiamos pažintinės ekskursijos, kurių metu kino filmai demonstruojami iš 35 mm formato kino juostų, taip pat ši salė yra nuomojama renginiams. Repertuarinis filmų rodymas Ozo kino salėje nėra organizuojamas.

Didžioji kino salė

Pagrindinėje kino „prokato“ salėje nuo 1965-ųjų veikė vienintelis kino teatras Lietuvoje, kuriame ilgus dešimtmečius mūsų šalies kino bendruomenei buvo rengiamas specialus repertuaras. Į šią vietą pasižiūrėti naujai gautų filmų rinkdavosi kino teatrų ir kinofikacijos skyrių darbuotojai, kino kritikai, organizacijos leistų žurnalo ir laikraščio bendradarbiai bei autoriai.

8-9 dešimtmečiais šioje salėje rengtos „fondinių“ filmų peržiūros – užsienio autorių darbai, kurie kituose kino teatruose iš viso nebūdavo rodomi. Nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos čia buvo įrengta papildoma projekcinė aparatūra filmams demonstruoti iš videokasečių, o paskutiniame amžiaus dešimtmetyje pradėti rengti plačiajai žiūrovų auditorijai skirti seansai.

Daugelio atmintyje yra išlikę apsilankymai šiame kino teatre rengtuose seansuose su mokyklos klase ar studijų laikais, kino klasikos filmų peržiūrose ar anuomet itin didelio populiarumo sulaukdavusiuose videotekos rodymuose.

Ši kino salė per ilgą savo veiklos istoriją suformavo plačią ir savitą nepriklausomo nekomercinio kino rodymo tradiciją Vilniuje, net ir po salės uždarymo 2005 metais toliau gyvavusią Ozo kino salėje bei iki šiol tęsiamą Kinotekos salėje.